strupkė

strùpkė sf. (2) Š, NdŽ, FrnW žr. striupkė: 1. Įsakė, kad mokytiniai dėvėtum vieniškas su žydroms apkaklėms strupkes arba mundurus M.Valanč. 2. Telšių pavietės mergaitės, užvis dienomis šventomis, dėvė[ja] strupkes, pasiūtas iš numie austų marginių M.Valanč.